Eurovizijoje nuo seno galioja nerašyta tradicija: kas laimi, tas kitais metais konkursą ir rengia. Tačiau organizatoriai atnaujino taisykles – nuo šiol laimėjusi šalis gali netekti teisės rengti konkursą, jei ji įsivėlusi į ginkluotą konfliktą.
Ką numato nauja taisyklė
Pataisą patvirtino konkurso valdymo organas, atsižvelgęs į dalyvaujančių transliuotojų atsiliepimus po 2026 m. Eurovizijos Vienoje. Pagal ją teisė surengti konkursą gali būti atimta, jei sudėtinga geopolitinė padėtis kelia grėsmę šalies ar jos artimiausio regiono saugumui ir stabilumui.
Kitaip tariant, pergalė scenoje savaime nebegarantuoja, kad kitų metų šou vyks nugalėtojos šalyje. Tokiu atveju EBU galėtų ieškoti kitos šeimininkės.
Kodėl to prireikė
Taisyklės pakeitimas plačiai vertinamas kaip reakcija į diskusijas dėl Izraelio dalyvavimo konkurse ir jo karinių veiksmų Gazos Ruože. 2026 m. Eurovizijoje Izraelio atstovas Noamas Bettanas su daina „Michelle“ užėmė antrąją vietą, o penkios šalys – Ispanija, Airija, Nyderlandai, Islandija ir Slovėnija – konkursą boikotavo.
Nauja nuostata nesustabdė boikotų: Nyderlandai ir Airija 2027 m. konkurse nedalyvaus, o Ispanija ir Slovėnija dar svarsto.
Ar tai jau buvo nutikę anksčiau?
Panašių situacijų Eurovizijos istorijoje būta. 2022 m. konkursą laimėjo Ukraina, tačiau dėl Rusijos karo jos vardu 2023 m. Euroviziją surengė Jungtinė Karalystė Liverpulyje. Iki šiol tokie sprendimai buvo priimami atskirai kiekvienu atveju, o dabar ši galimybė įtvirtinta taisyklėse.
Kas laukia 2027 metais
Kitų metų konkursas vyks įprasta tvarka – jį rengs 2026 m. nugalėtojos Daros („Bangaranga“) tėvynė Bulgarija. Eurovizija pirmą kartą vyks šioje šalyje, Juodosios jūros pakrantės mieste Burgase, gegužės 11–15 dienomis.
Kaip paprastai išrenkama šeimininkė
Pagal ilgametę praktiką teisę rengti kitų metų konkursą gauna laimėjusios šalies visuomeninis transliuotojas. Po pergalės jis kartu su EBU pradeda šeimininkės miesto atranką: miestai teikia paraiškas, vertinama arenų talpa, viešbučių skaičius, susisiekimas, saugumas ir finansinės garantijos. Pavyzdžiui, Bulgarijoje dėl teisės rengti 2027 m. konkursą varžėsi keli miestai, o galiausiai pasirinktas Burgasas.
Vis dėlto teisė rengti niekada nebuvo absoliuti. EBU, kaip konkurso savininkė, visada turėjo galimybę perkelti renginį, jei laimėjusi šalis negali užtikrinti tinkamų sąlygų. Nauja taisyklė šią galimybę susieja konkrečiai su ginkluotais konfliktais ir saugumo grėsmėmis.
Istoriniai atvejai, kai nugalėtoja konkurso nerengė
Eurovizijos istorijoje ne kartą nutiko, kad konkursą rengė ne laimėjusi šalis. Dažniausiai pagalbos ranką tiesdavo Jungtinė Karalystė:
- 1960 m. – Nyderlandai atsisakė rengti antrą konkursą iš eilės, jį surengė Londonas;
- 1963 m. – Prancūzijos vietoje konkursą vėl rengė Londonas;
- 1972 m. – Monakas negalėjo surengti konkurso, jis vyko Edinburge;
- 1974 m. – Liuksemburgo vietoje konkursą surengė Braitonas;
- 1980 m. – Izraelis atsisakė rengti konkursą, jį perėmė Nyderlandai (Haga);
- 2023 m. – Ukrainos vardu Euroviziją surengė Liverpulis.
Iki šiol tokie sprendimai buvo priimami atskirai kiekvienu atveju – dėl finansų, infrastruktūros ar saugumo. 2023 m. atvejis buvo pirmasis, kai pagrindinė priežastis buvo karas laimėjusioje šalyje. Nauja taisyklė iš esmės įtvirtina principą, kuris buvo pritaikytas Ukrainai.
Kas priėmė sprendimą
Pataisą patvirtino konkurso valdymo organas – grupė, kuri prižiūri Eurovizijos taisykles ir organizavimą EBU vardu. Sprendimas priimtas po konsultacijų su dalyvaujančiais transliuotojais, kurie po 2026 m. konkurso Vienoje pateikė savo pastabas. Apie taisyklės pakeitimą pirmiausia pranešė BBC.
Argumentai už ir prieš
Šalininkai teigia, kad nauja taisyklė užtikrina dalyvių, žiūrovų ir organizatorių saugumą. Eurovizija – milžiniškas renginys, kuriame dalyvauja tūkstančiai žmonių iš dešimčių šalių, todėl jo negalima rengti ten, kur gali kilti realus pavojus. Be to, aiški taisyklė iš anksto pašalina neapibrėžtumą – visi žino, kas nutiktų sudėtingu atveju.
Kritikai mano, kad taisyklė neišsprendžia pagrindinio ginčo. Boikotą remiančios šalys siekė, kad būtų sprendžiamas pats Izraelio dalyvavimo klausimas, o ne tik galimybė rengti konkursą. Todėl, nepaisant pataisos, Airija, Nyderlandai ir kitos šalys savo sprendimų nepakeitė. Kai kurie komentatoriai taip pat atkreipia dėmesį, kad formuluotės apie „jautrią geopolitinę padėtį“ yra gana plačios ir paliks EBU daug laisvės jas interpretuoti.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar laimėjusi šalis visada rengia kitų metų Euroviziją?
Paprastai taip, tačiau EBU gali perkelti konkursą. Pagal naują taisyklę tai gali nutikti, jei nugalėtoja įsivėlusi į ginkluotą konfliktą arba jei sudėtinga geopolitinė padėtis kelia grėsmę saugumui.
Ar nauja taisyklė taikoma 2027 m. konkursui?
2027 m. konkursą rengia Bulgarija, todėl taisyklė aktuali būsimiems nugalėtojams – ji gali būti pritaikyta jau 2027 m. laimėtojui, kai bus sprendžiama dėl 2028 m. konkurso.
Kas rengė Euroviziją 2023 m. vietoje Ukrainos?
Jungtinė Karalystė, kurios atstovas Samas Ryderis 2022 m. užėmė antrąją vietą. Konkursas vyko Liverpulyje.
Kitos Eurovizijos taisyklės, kurias verta žinoti
Šeimininkės taisyklė – tik viena iš daugybės nuostatų, reguliuojančių konkursą. Štai keletas svarbiausių, kurios galioja kiekvienam dalyviui:
- Trys minutės. Konkursinė daina negali būti ilgesnė nei trys minutės.
- Šeši žmonės scenoje. Kartu su atlikėju scenoje gali būti ne daugiau kaip šeši žmonės.
- Gyvas vokalas. Pagrindinis vokalas visada atliekamas gyvai.
- Amžius. Atlikėjams konkurso metais turi būti bent 16 metų (nacionalinės atrankos gali nustatyti griežtesnę ribą – pavyzdžiui, Lietuvoje 2027 m. ji yra 18 metų).
- Nauja daina. Kūrinys negali būti viešai išleistas anksčiau nei nustatyta EBU taisyklėse.
- Jokios politikos. Dainose ir pasirodymuose draudžiamos politinės žinutės bei reklama.
Balsavimo tvarka taip pat keitėsi: nuo 2023 m. pusfinalių rezultatus lemia tik žiūrovai, o finale susumuojami žiūrovų ir profesionalų komisijų balsai. Be to, balsuoti gali ir nedalyvaujančių šalių žiūrovai – jų balsai sudaro atskirą „likusio pasaulio“ balsą. Daugiau apie tai – mūsų gide kaip balsuoti Eurovizijoje.
Kaip tai gali paveikti Eurovizijos ateitį
Nauja taisyklė rodo, kad EBU siekia iš anksto pasiruošti sudėtingoms situacijoms, užuot kiekvieną kartą ieškojusi sprendimo paskutinę minutę. Tai svarbu ir šalims, svarstančioms, ar verta investuoti į dalyvavimą: kiekvienas transliuotojas turi žinoti, kas nutiktų, jei laimėtų jo atstovas.
Kita vertus, taisyklė iškelia ir naujų klausimų. Kas tiksliai bus laikoma „ginkluotu konfliktu“? Ar pakaks, kad šalis dalyvauja tarptautinėje misijoje, ar turi vykti karas jos teritorijoje? Kas nuspręs, ar regiono saugumas pakankamai stabilus? Atsakymai į šiuos klausimus tikriausiai paaiškės tik tada, kai taisyklę teks pritaikyti praktikoje.
Vienaip ar kitaip, Eurovizija vis labiau susiduria su pasaulio politikos realijomis, nors oficialiai ir siekia likti nepolitiniu muzikos renginiu.
Ką tai reiškia Lietuvai
Lietuvai nauja taisyklė tiesiogiai aktuali nebent tuo atveju, jei mūsų atstovas kada nors laimėtų konkursą. Lietuva nėra įsitraukusi į ginkluotą konfliktą, todėl pergalės atveju ji, kaip ir kitos šalys, gautų teisę rengti Euroviziją. LRT patvirtino, kad 2027 m. konkurse dalyvaus ir neketina jo boikotuoti, laikydamasi bendros EBU pozicijos. Šiuo metu vyksta nacionalinė atranka EUROVIZIJA.LT, kurios finalas – vasario 20 d. Galbūt būtent 2027-ieji taps metais, kai Lietuva pagerins savo geriausią rezultatą – šeštąją vietą, iškovotą 2006 m.
Visas naujienas apie konkursą Burgase, dalyvius, taisyklių pokyčius ir Lietuvos atranką nuolat skelbiame eurovizijatiesiogiai.lt – užsukite dažniau, kad nieko nepraleistumėte.
Daugiau apie konkursą skaitykite skiltyje Eurovizija 2027, o apie praėjusių metų rezultatus – Eurovizija 2026.
Komentarai